velėnius

velė̃nius, -ė smob. (2) 1. kas susivėlęs, susišiaušęs: Tas vaikas toks velė̃nius, plaukai kaip čigoniuko Slv. 2. Erž menk. nepaslankus, apsileidęs žmogus: Paskutinis velė̃nius Skr.